Saugaus Vairavimo Pagrindai
Pasiruošimas važiavimui
Prieš pajudant iš vietos atidžiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Patikrinkite ar tvarkingai veikia stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos bei signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, saugos diržai, spidometras, ar padangose yra pakankamai oro, ar transporto priemonėje yra vairuotojo įrankių komplektas, atsarginis ratas, domkratas ir t.t.
Kiekvienoje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas.
Vairuotojo psichinė ir fizinė būklė turi būti tinkama vairuoti.
Sėdint vairuotojo sėdynėje rankos turi būti šiek tiek sulenktos 100-120° per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai turėtų būti 3-5cm atsumu nuo apatinės vairo dalies ir šiek tiek palinkę į priekį. Keliai neturi liestis su vairu, kai pėdomis spaudžiate pedalus. Sėdėti turite atsirėmę nugara į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią pries save. Vairo ir sėdynės padėtį reguliuokite stovėdami vietoje, nedarykite to vairuodami.
Sėdynės padėtis ir patogumas turi didelę įtaką nuovargiui vairavimo metu, vairavimo judesių greičiui, tikslumui, kelio apžvelgiamumui. Prieš pradedant važiuoti savo nuožiūra sureguliuokite sėdynės atlošą, aukštį bei galvos atramos aukštį.
Automobilio stabilumas
1. Kuo žemiau yra automobilio svorio centras, tuo didesnis automobilio stabilumas.
2. Kuo mažiau kroviniais apkrautas automobilis, tuo sunkiau jis virsta.
3. Pilnai užpildyta autocisterna yra stabilesnė už pripildytą iki pusės.
4. Šlaitu ar nuokalne važiuoti reikia atsargiai ir neskubant, nedaryti staigių judesių vairu ir stabdžiais.
5. Pradedant važiuoti, staigiai stabdant, važiuojant posūkyje automobilis yra veikiamas inercijos jėgos.
6. Kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys, tuo didesnė išcentrinė jėga.
7. Staigus stabdymas arba staigus greičio padidinimas gali tapti šoninio slydimo priežastimi.
8. Jeigu automobilio ratų traukos jėga bus didesnė už ratų sukibimo su danga jėgą, buksuos varantieji automobilio ratai.
9. Važiuojant slidžiu keliu yra pavojinga didinti greitį, nes automobilis gali pradėti slysti į šoną.
10. Ratų sukibimas su kelio danga mažėja, jeigu ratų protektorius yra susidėvėjęs.
11. Staiga stabdant automobilį, galiniai ratai užsiblokuoja greičiau, negu priekiniai.
12. Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiais ratais, posūkyje automobilio galinė ašis pradėjo slysti į šoną, reikia truputį atleisti akseleratoriaus paminą ir pasukti vairą į slydimo pusę.
13. Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiais ratais, posūkyje automobilio galinė ašis pradėjo slysti į šoną, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus paminą ir judėjimo kryptį valdyti vairu.
14. Jeigu stabdant, automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
15. Automobilis posūkyje bus stabilesnis, jei važiuosite su įjungta pavara ir išjungta sankaba.
16. Jeigu automobilio dešiniaisiais ratais užvažiavote ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nespaudžiant stabdžių, nukreipti automobilį atgal į važiuojamąją dalį.
17. Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
18. Pervažiavus per vandenį rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių paminą, kad nudžiūtų stabdžių trinkelės.
19. Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos ir kelio) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo, kelio dangos.
20. Jeigu važiuodami tiesiai, netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo krypties ir greičio, tik lėtai atleisti akseleratoriaus paminą.
21. Reikia iš anksto pasirinkti tinkamą pavarą prieš įvažiuojant į gilų sniegą, važiuojant nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros, stengtis nesustoti.
22. Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio stogo venkite staigių vairo pasukimų ir stabdymų.
23. Viena iš slidžiausių kelio dangų yra tašytų akmenų danga.
24. Per žemas slėgis automobilio padangose padidins kuro sąnaudas ir pamažins stabilumą.
25. Kelio danga yra slidžiausia ką tik pradėjus lyti.
Važiavimas posūkiuose
26. Išcentrinė jėga sumažės, jeigu posūkyje sumažinsite važiavimo greitį.
27. Priekaba posūkio metu pasislenka į posūkio centro pusę.
28. Vairuotojas posūkyje turi stebėti, kad automobilio galiniai ratai arba priekaba, kurie rieda mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties, o transporto priemonė neišvažiuotų į priešingos krypties eismo juostą.
29. Jeigu kelio vingis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtinai sumažinkite važiavimo greitį.
Stabdymas
30. Sustojimo kelias – kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
31. Stabdymo kelias – kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo.
32. Reakcijos laikas – kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
33. Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
34. Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai piklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
35. Distancija – tai atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių – apie pusė spidometro parodymo.
36. Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atsumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
37. Staiga stabdant reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
38. Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
39. Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS).
40. Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
41. Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
42. Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
43. Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei – pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
44. Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
45. Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
46. Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
47. Transporto priemonę palikdami stovėti visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo reakcija ir savijauta
47. Vairuotojo reakcijos laikas – laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų.
48. Reakcijos laikas pailgėja, jeigu vairuotojas yra neblaivus.
49. Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
50. Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
51. Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
52. Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
53. Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau, nei iš tikrųjų.
54. Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau, nei iš tikrųjų.
55. Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
56. Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
57. Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
58. Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pamato aplenktą automobilį.
59. Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu.
60. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
61. Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
62. Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
63. Važiuojant rūke – atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai – atrodo didesnis už tikrąjį.
64. Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas.
65. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas.
66. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
67. Apsisukdamas vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
68. Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Važiavimas tamsiuoju paros metu
69. Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
70. Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sutojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
71. Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lijant, pūstant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
72. Perdaug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Akloji zona – tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus. Ugdykite įprotį žvilgčioti į veidrodžius.
Lenkimas
Prieš pradedant lenkti yra būtina įsitikinti, kad:
Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio šio ruožo matomumas bus ribotas . Taip pat Jūsų automobilio per galinio vaizdo veidrodėlius gali nebematyti ir lenkiamojo automobilio vairuotojas.
Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį, t.y. greičio negalima viršyti ir lenkiant transporto priemones.
Baigus lenkti negalima staiga grįžti į savo eismo juostą. Grįžkite tik pamatę aplenktąjį automobilį per galinio vaizdo veidrodėlį.
Važiavimas sankryžose
Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kelio ženklai, šviesoforai, kelio ženklinimas, transporto priemonės, pėstieji, įvairios kliūtys įtakoja vairuotoją ir todėl pailgėja vairuotojo reakcijos ir sprendimų priėmimo laikas.
Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Kartais dėl riboto sankryžos ploto yra sunku pasukti ar prasilenkti didelių gabaritų transporto priemonėms.
Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos . Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Jeigu jums kilo klausimas: važiuoti ar nevažiuoti, spėsiu ar nespėsiu - niekada nevažiuokite ir geriau dar kartą įsitikinkite saugumu.
Reguliuojamose sankryžose pavojingos situacijos kyla dažniausiai dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo.
Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų. Tokiu atveju ir degant žaliam šviesoforo signalui negalima įvažiuoti į sankryžą.
Eismo saugumui įtaką daro automobilio sandara, vairuotojo amžius, aplinka, kelias.
Kiti saugaus važiavimo pagrindai
Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį. Užsisegus saugos diržus tikimybė susižeisti arba žūti yra kelis kartus mažesnė.
Transporto priemonė važiuodama tiesiu keliu, nukrypsta tiesios krypties dėl kelio nelygumų, padangų elastiškumo, laisvumų vairo mechanizme, skersinio kelio nuolydžio ar šoninio vėjo.
Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Automobilis tampa sunkiau valdomas.
Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės. Per mažas greitis yra taip pat pavojingas, nes kitos transporto priemonės turi lenkti lėčiau važiuojančią transporto priemonę.
Saugi distancija. Saugus atstumas tarp transporto priemonių priklauso nuo greičio, kelio dangos, vairuotojo reakcijos, transporto priemonės techninio stovio.
Važiuojant 100km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Grečiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t.y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais. T.y., jei važiavimo greitis 60 km/h- 30 m, jei 100 km/h- 50 m ir pn.
Jeigu priartėjate per daug arti, nematysite kas dedasi priekyje.
Prasilenkimas. Priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių prasilenkimas yra pavojingas staigiuose kelio susiaurėjimuose, ant tiltų, tuneliuose, mažo spindulio posūkiuose, ruožuose su slidžia kelio danga, vietose kur gali vaikščioti pėstieji ir pan.
Lenkimas. Lenkimas yra vienos arba kelių transporto priemonių pralenkimas, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Tai vienas pavojingiausių manevrų kelyje.